Kaip sukurti vaikui pasaką?

Pasakiška „Alavinio kareivėlio“ interpretacija iš www.tildafrance.com

Pasaka – geriausias pagalbininkas auklėjant vaiką ir sprendžiant jo vidines problemas. Kaip tik todėl įvairios psichoterapijos kryptys naudoja pasakas. Tėvai gali patys susidoroti su sunkiais vaiko auklėjimo momentais pasinaudodami psichologų patarimais.

Pasaka – puikiausias būdas sujungti suaugusiųjų ir vaikų kalbą. Kartu su pasakomis vaikas gauna pagrindinių žinių apie pasaulio sandarą, taip pat išgirsta apie įvairias gyvenimiškas situacijas, kuriose „užšifruoti“ žmonių santykių būdai ir savirealizacijos galimybės.

Tad skaityti ir sekti pasakas reikia. Ir kuo daugiau, tuo geriau. Dar svarbiau aptarinėti pasakas su vaikais. Psichologai mano, kad visa duomenų bazė, kurią duoda pasakos, nusėda vaiko pasąmonėje, o aptarinėjant jas žinios ištraukiamos į sąmonės lygmenį.

Jei susiklostė situacija, su kuria vaikas negali susidoroti, į pagalbą gali ateiti specialiai tam atvejui pačių sukurta pasaka.

Pagrindinės psichologų rekomendacijos, kaip kurti pasakas.

Apmąstykite problemą, kuri neduoda ramybės jūsų vaikui.

Įsivaizduokite, ką jaučia ir išgyvena mažylis, susidūręs su nauja problema ir besistengiantis ją įveikti.

Pabandykite įsijausti į jo emocijas ir suprasti, kaip vaikas suvokia situaciją.

Pagalvokite, kokį sprendimą (ar sprendimus) norite pasiūlyti vaikui per savo pasakojimą.

Išeitis iš sudėtingos situacijos turi būti paprasta. Ji turi siūlyti arba naujų praktinių įgūdžių įsisavinimą, arba artimųjų ir draugų pagalbą, arba išmintingą požiūrį į reiškinį.

Sugalvokite herojų arba heroję su sudėtingais išgyvenimais: baime, nerimu, konfliktais.

Būtina pasakos terapijos sąlyga yra tai, kad vaikas galėtų identifikuotis su personažu, lengvai įsitraukti į procesą.

Suteikite pasakos herojui stiprių savybių ir teigiamų jūsų vaiko charakterio bruožų ir būtinai papasakokite apie juos. Jūsų užduotis: priminti vaikui, atsidūrusiam sudėtingoje situacijoje, apie jo stipriąsias savybes.

Nusakykite pasakodami problemos esmę ir pereikite prie jos sprendimo.

Stebėkite vaiką sekdami pasaką. Ar jis klauso susidomėjęs, ar nėra įsitraukęs į pasakojimą ir jam nuobodu?

Neignoruokite vaiko klausimų ir komentarų pasakojimo metu. Jie padės jums suprasti, kad labiausiai neramina mažylį, kas vyksta jo sieloje.

Jei mažylis vis stengiasi išspręsti keblią situaciją, bet jam niekaip nepavyksta, nepaisant visų pasektų pasakų, tai sugalvokite naują pasakojimą apie berniuką ar mergaitę, kuriems nesisekė, bet jie buvo atkaklūs ir galiausiai pasiekė pageidaujamo rezultato.

Neišplėskite per daug savo pasakojimo. Pasaka turi būti trumpa. Jūs puikiai žinote, kiek laiko jūsų vaikas gali sutelkti dėmesį. Pasakokite paprastais žodžiais.

Net jei esate įsitikinę, jog nesugebėsite sukurti pasakos, jums trūksta iškalbos, o sugalvotos istorijos būna netinkamos, nesijaudinkite. Vaikas vis tiek patirs malonumą iš jūsų pasakojimo, o jūsų dėmesys jam padarys psichoterapinį poveikį.

Straipsnis iš www.alfa.lt