Velykiniai papročiai Jei Velykų rytą būsi apsnūdęs, tai toks būsi ir visus metus. Tą dieną buvo įprasta švęsti namuose, į svečius neinama. Valgyti šventinius pietus pradedama nuo šventinto margučio. Pirmasis margutis nedaužomas, o pagarbiai supjaustomas ir padalijamas. Jis turi būti sveikas, jei nori būri sveikas visus metus. \ Svarbu atsiminti, su kuo daužei pirmąjį margutį – buvo manoma, kad paklydus, tereikia prisiminti tą žmogų ir kelią išsyk atrasi. Namai per Velykas puošiami sužaliavusiomis medžių ir krūmų šakomis bei pirmosiomis pavasario gėlėmis. Tai reiškia pabudimą, prisikėlimą – ne tik Kristaus, bet ir labai gražiai su juo sutapusiu gamtos. Antrąją Velykų dieną vaikai eidavo kiaušiniauti. Anksčiau būdavo apsiribojama margučių dovanojimu, dabar dauguma prie jų prideda ir didesnes dovanėles – saldumynų, žaislų ar pinigų. Pirmiausia aplankomi krikštatėviai (arba ateina patys), vėliau einama pas gimines, kaimynus. Be margučių mušimo, populiarus yra jų rideni