Tėtės laiškas dukrai: tu esi verta dėmesio

Šiandien mano širdį pagavo edukologės Austėjos Landsbergienės žinutė jos Facebook paskyroje. Apie mergaičių auginimo skirtumus nuo berniukų. Kadangi auginu abu, man tai rūpi. Ar tikrai mergaites auginti reikia kitaip, ar tikrai jos turi žaisti „makiažo salonus“ dar nepradėjusios eiti į mokyklą ir galvoti, kad jų gyvenimo tikslas patikti berniukui?

Austėja pasidalino klinikinio psichologo Dr. K. Flanagan laišku jo dukrai (vertimas „Austėjos laisvasis“:). Tikrai verta paskaityti:

„Mieloji,

Neseniai mudu su tavo mama ieškojome atsakymo į klausimą Google paieškos sistemoje. Pradėjus vesti klausimą į paieškos langelį, Google 'išmetė' populiariausias paieškas pasaulyje. Sąrašo viršuje buvo "Ką daryti, kad jis išliktų susidomėjęs". Mane tai apstulbino. Peržiūrėjau keletą iš nesuskaičiuojamos daugybės straipsnių apie tai, kaip būti seksualia, kada atnešti jam alaus, o kada - suvožtinį, ką daryti, kad jis jaustųsi protingas ir pranašesnis. 

Ir aš supykau. 

Mažoji mano, tai nėra, nebuvo ir niekada nebus tavo darbas, kad jis "išliktų susidomėjęs". 

Mažoji mano, vienintelė tavo užduotis yra giliai širdyje - toje nepajudinamoje atstumties, praradimų ir ego vietoje - žinoti, kad tu esi verta dėmesio. (Jeigu dar prisiminsi tai, kad visi žmonės yra verti dėmesio, tai tavo gyvenimo mūšis iš esmės jau bus laimėtas. Bet apie tai parašysiu kitą dieną). Jeigu tu tikėsi, kad esi verta dėmesio, būsi patraukli pačia svarbiausia šio žodžio prasme: tu pritrauksi vaikiną, kuris geba būti susidomėjęs ir kuris nori praleisti savo gyvenimą investuodamas visą savo dėmesį į tave. 

Mažoji mano, noriu tau papasakoti apie vaikiną, kurio nereikia "išlaikyti susidomėjusio", nes jis žino, kad tu esi įdomi:

Man nerūpi, jei jis dės alkūnes ant stalo - tol, kol jis nenuleis akių nuo tavęs, kai tu šypsodamasi surauki nosį. Ir negalės atitraukti akių.

Man nerūpi, jei jis nežais su manimi golfo - tol, kol jis žais su jūsų vaikais ir mėgausis visais nuostabiais ir frustruojančiais jų panašumais į tave. 

Man nerūpi, jei jo piniginė nebus pilna pinigų - tol, kol jo širdis bus pilna meilės tau. 

Man nerūpi, ar jis bus stiprus - tol, kol jis duoda erdvės tau parodyti savo vidinę stiprybę.

Man nerūpi, už ką jis balsuoja - tol, kol jis kiekvieną rytą atsibudęs išrenka tave į garbingą namų vietą ir gerbia tave savo širdyje. 

Man nerūpi jo odos spalva - tol, kol jis piešia jūsų gyvenimo kartu drobę kantriai, pasiaukodamas, jautriai ir švelniai. 

Man nerūpi, koks jo tikėjimas ir ar jis tiki - tol, kol jis vertina visa tai, kas yra šventa ir žino, kad kiekviena gyvenimo akimirka, kiekviena gyvenimo akimirka su tavimi, yra šventa. 

Galiausiai, Mažoji mano, jeigu tu sutiksi tokį vyrą, ir aš su juo neturėsiu nieko bendra, mes drauge turėsime svarbiausia, ką galima turėti:

Tave.

Dėl to, kad galų gale, Mažoji mano, vienintelis dalykas, ką tu turi daryti, kad jis "išliktų susidomėjęs", yra būti savimi. 

Amžiams tavimi susidomėjęs vaikinas,

Tėtė.“