Vaikai, kurie prašo nupirkti knygą

Ar dar yra vaikų, kurių mėgstamiausia parduotuvė - knygynas?
Šio knygų mylėtojo nuotrauka iš čia. 

Nesenai iš vieno žmogaus išgirdau klausimą: ar yra dar tokių vaikų, kurie prašo tėvų nupirkti jiems knygą? Ir susimąsčiau... Paskutinį kartą iš tiesų pirkau savo vaikui knygą jo prašymu. Vadinasi tokių vaikų yra:).

Mūsų šeima retai perka knygas dovanų suaugusiems, o štai vaikams labai dažnai. Jei tai ir nebūna pagrindinė dovana, vis tiek prie kokio LEGO rinkinio norisi pridėti ir pasakų rinkinį. Mano vyresnysis per savo dešimtąjį gimtadienį dovanų gavo tik knygas. Ir nors tai vaikas – knygų mylėtojas – kitais metais man prasitarė: „būtų gerai bent kokių saldainių dovanų gauti, ne vien knygas”. Taigi perlenkti taip pat nereikėtų.

Kaip ten bebūtų esu tikra, kad reikia džiaugtis ir didžiuotis, jei mūsų vaikai skaito, jei noriai klausosi mūsų skaitinių. Taip pildosi jų žodynas, mokosi reikšti savo mintis, gražiai ir aiškiai. Taip galvoju aš, o nesenai apie tai perskaičiau interviu su vaikų rašytoju Vytautu V. Landsbergiu: „Staiga supranti, kad tu vaikams turi pakeisti kalbą, kad kada nors, kai jie užaugs, kai jiems reikės su savo drauge pakalbėti, su kuo nors pasidalinti, kad jie turėtų žodžius, mokėtų situacijas.” Visą interviu su Vytautu V. Landsbergiu skaitykite čia. O rašytojo minčių ir kūrybos rasite jo Facebook profilyje.

Artėjant šventėm noriu palinkėti dovanoti vienas kitam gerus žodžius, kokiu jie pavidalu bebūtų – užrašyti jūsų, ar kito žmones mylinčio kūrėjo, pasakyti ar išdainuoti. O aš viliuosi, kad ateityje galėsiu su jumis bendrauti ir nepritrūks man žodžių.