Apie gražius filmukus (Miyazaki filmukai)
Savo vaikams vasarą beveik nerodome filmukų, namie televizoriaus nejungiame, tik Gustavo enciklopediją žiūrime būtinai. Kai vyresnėlis ėmė domėtis filmukais, pasidomėjome ir mes, tikrai buvo apie ką pagalvoti. Verta paklausyti vienos gal kiek perdėtos, bet įdomios rusų laidos apie filmukų kontekstą, psichologų kometarus čia. Stengiamės kruopščiai atrinkti, ką rodyti. Kartais tenka įsisukti į rimtas GERŲ filmukų paieškas. Gamtos ir rūpestingos mamos bei puikios muzikos paieškose atradome ir pamėgome japonų Walt'u Disnėjumi tituluojamo Hayao Miyazaki specialiai vaikams sukurtus filmukus „Mano kaimynas Totoro“, „Kikės siuntų tarnyba“ ar „Ponyo ant uolos prie jūros“.
„Mano kaimynas Totoro“ nepaliauja stebinti, prabėgus beveik 20 metų nuo sukūrimo. Ore.lt rašo, kad Miyazakis išvengia visų šeimos filmams būdingų klišių. Jo filme nėra nė vieno blogo personažo, tarsi nėra ir jokios dramos ar priešo kurį reiktų nugalėti. Nėra ir pavojuje esančio pasaulio, kurį reikia išgelbėti. Net ir pagrindinių herojų sesučių mamos liga filme piešiama kaip kažkas natūralaus, su japonams būdingu susitaikymu. Šį filmą reikia žiūrėti su vaiko širdimi ir Totoro bei katinas-autobusas atrodys daug realesni už, tarkim, transformerius.
Štai ištrauka iš mūsų mėgstamo „Mano kaimynas Totoro“:
Komentarai
Rašyti komentarą