Mediniai žaislai: senųjų vilkelių kopijos (aut. „Žaislų muziejus“)
Vilkeliai from povilas blazevicius on Vimeo.
Video siužetui panaudota grupės ,,Sedula“ daina ,,Ir inmyne šešurėlis martelai mįslį “ (aranžuotė Audriaus Balsio).
„Žaislų muziejus“ tęsia senųjų žaislų kopijų gamybą. Šį kartą muziejaus įkūrėjų, kaip duomenų tiekėjų ir minties audėjų, bendradarbiavimo su auksinių rankų meistru Eugenijumi objektu tapo mediniai žaislai - vilkeliai. Ne šunys, ne katės ar lapės, o būtent vilkeliai! Pirmiausia, matyt, reikėtų trumpai papasakoti, kas tai per žaislas, kur ir kada jis atsirado.
 |
| XV a. rankraščio iliustracijos fragmentas. |
Taigi, vilkelis - tai savotiškas sukamas žaislas su kojele, lietuviškai dar kartais vadinamas ūžle, sukučiu ar kaukučiu. Šis žaislas yra vienas archajiškiausių, žinotas Graikijoje bei Egipte ir plačiai paplitęs jau X a. pr. Kr.
 |
| XVI a. paveikslo fragmentas. |
Gana gausiai X–XV a. datuojamų medinių vilkelių randama ir Europoje, ir Vakarinėje Rusijos dalyje, Baltarusijoje. Tačiau žinios apie tokių žaislų paplitimą ir populiarumą Lietuvoje viduramžiais yra itin menkos. Tėra vienas radinys, kurį galima būtų vadinti vilkeliu.
 |
| Medinis žaislas XIV a. vilkelis rastas Vilniuje (Irutės Kaminskaitės nuotrauka). |
Medinis, vos 40 mm aukščio dirbinėlis, rastas Vilniaus Žemutinėje pilyje, datuojamas XIV a. Tai yra klasikinės kūgio formos vilkelis, kuriam paleisti dažniausiai buvo naudojamas botagėlis – prie pagaliuko pririšta virvelė.
 |
| XIII-XIV a. mediniai žaislai vilkeliai rasti Rygoje. |
Ikonografijoje randami keli kūgio formos vilkelių įsukimo būdai. Pirmasis – jau minėtu botagėliu: tereikia koteliu stipriai trūktelėti aplink vilkelį apvyniotą virvelę, ir žaislas įsisuka. Antrasis žaislo paleidimo būdas panašus, tik šiuo atveju naudojamas dvigubas botagėlis – prie abiejų virvutės galų pririšama po pagaliuką. Šaltiniuose minimas trečiasis būdas yra dar paprastesnis – vilkelis įsukamas metant jį ranka. Tačiau gali būti, kad taip įmanoma paleisti tik žaislą su metaliniu smaigaliu.
 |
| XIX a. iliustracija. |
Be minėto vienintelio viduramžiais datuojamo vilkelio, Lietuvoje žinoma ir vėlyvesnių šio žaislo atmainų. Etnografinė medžiaga suteikia įdomių duomenų apie XIX–XX a. vilkelių tradicijas. Archaiškos kūgio formos žaislai būdavo įsukami ne botagėliais, o paleidžiant juos nuo lentelės. Tereikėdavo vilkelį apvynioti virvele ar siūlu ir įstatyti jo smaigalį į lentelėje išgręžtą skylutę. Truktelėjus virvutės galą žaislas iššokdavo ir sukdavosi ant grindų ar kito lygaus paviršiaus.
 |
| Vilkelis su paleidimo rankenėle. |
Etnografijoje randame vilkelio su rankenėle tipą. Tai yra toks pat kūgio formos dirbinys, kurio viršuje įstatytas arba išdrožtas kotelis. Pasitaiko ir panašių žemo cilindro formos žaisliukų, kuriuos ašis perveria kiaurai. Norint paleisti šiuos vilkelius, reikia tarp pirštų ar delnų gerai įsukti ašį.
Išstudijavę archeologinius bei etnografinius duomenis, paganę akis ikonografiniuose šaltiniuose, pasiraitojome rankoves iš už ausies išsitraukėme pieštuką, įjungėme tekinimo stakles ir..... ,,skraidė skiedros į kairę bei dešinę, gaudė varikliai, pukšėjo staklės ir liejosi prakaitas“!
 |
| Remiantis archeologine, etnografine ir ikonografine medžiaga rekonstruoti vilkeliai. Тaigi, godotiniems skaitytojams pristatome visą pintinę įvairių vilkelių: archajiškų formų ir etnografinių dirbinių pavidalo, paleidžiamų ranka ir įsukamų su rankenėle. Visi jie - skriejantys, dūzgiantys ir besisukantys - reikia tik noro, dviejų rankų ir šypsenos nuo ausies iki ausies. Nekantraujame ateity susitikę su Jumis pasiautėti su šiais šauniais mediniais ,,žvėreliais“ ! ! _________________________________ Naudota literatūra ir šaltiniai: Blaževičius P., Vaikų žaislai ir žaidimai XIII-XVII a. Lietuvoje (remiantis archeologijos duomenimis) // Lietuvos archeologija. Vilnius, 2008. T. 33, p. 71-122. Buchholz R., Mittelalterlich-frühneuheitliche Spielzeugfunde aus Wismar // Wismarer Studien zur Archäologie und Geschichte. Stadgeschichtliches museum Wismar. Wismar, 1990. T. 1, p. 56–61. Caune A., Bērnu koka rotaļlietas viduslaiku Rīgā // Archeoloģija un etnogrāfija. Rīga, 1997. T. 19, p. 130–134. Fittà M., Spiele und Spielzeug in der Antike. Unterhaltung und Vergnügen im Altertum. Stuttgart, 1998. Frezel R.M., Beim Spiel. Leipzig, 1977. Gläser M., Spielzeug und Spielen in mittelalterlichen Lübeck // Hanseatic history and archaeology. The Medieval town in the Baltic. Tartu, 2002. T. 2, p. 119–125. Lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, 1999. T. 19. Lazauskaitė E., Žaislų rinkinys Lietuvos Nacionaliniame muziejuje // Etnografija. Vilnius, 2001. T. 11, p. 8–49. Orme N., Medieval Children. London, 2003. Pliūraitė-Andrejevienė N., Mechaniniai vaikų žaislai Lietuvoje // Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, 1990, p. 104–113. Pliūraitė N., Vaikų žaislai XX a. pirmojoje pusėje // Plateliai. Lietuvos valsčiai. Vilnius, 1997, p. 428–442. Tautavičius A., Navickas K., Sadauskaitė-Mulevičienė I., 1961š – Ataskaita už archeologinius kasinėjimus Vilniuje, Gedimino kalno šiaurinėje papėdėje, buvusios Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje, nuo 1960 m. gegužės 12 d. iki spalio 30 d. Zabytki z okresu wpływów rzymskich, średniowiecza i czasów nowożytnych z Białorusi w zbiorach Państwowego Muzeum Archeologicznego w Warszawie. 2005 – Warszawa 2005. |
Komentarai
Rašyti komentarą