Mediniai žaislai: senųjų vilkelių kopijos (aut. „Žaislų muziejus“)
Vilkeliai from povilas blazevicius on Vimeo.
Video siužetui panaudota grupės ,,Sedula“ daina ,,Ir inmyne šešurėlis martelai mįslį “ (aranžuotė Audriaus Balsio).
„Žaislų muziejus“ tęsia senųjų žaislų kopijų gamybą. Šį kartą muziejaus įkūrėjų, kaip duomenų tiekėjų ir minties audėjų, bendradarbiavimo su auksinių rankų meistru Eugenijumi objektu tapo mediniai žaislai - vilkeliai. Ne šunys, ne katės ar lapės, o būtent vilkeliai! Pirmiausia, matyt, reikėtų trumpai papasakoti, kas tai per žaislas, kur ir kada jis atsirado.
XV a. rankraščio iliustracijos fragmentas. |
Taigi, vilkelis - tai savotiškas sukamas žaislas su kojele, lietuviškai dar kartais vadinamas ūžle, sukučiu ar kaukučiu. Šis žaislas yra vienas archajiškiausių, žinotas Graikijoje bei Egipte ir plačiai paplitęs jau X a. pr. Kr.
XVI a. paveikslo fragmentas. |
Gana gausiai X–XV a. datuojamų medinių vilkelių randama ir Europoje, ir Vakarinėje Rusijos dalyje, Baltarusijoje. Tačiau žinios apie tokių žaislų paplitimą ir populiarumą Lietuvoje viduramžiais yra itin menkos. Tėra vienas radinys, kurį galima būtų vadinti vilkeliu.
Medinis žaislas XIV a. vilkelis rastas Vilniuje (Irutės Kaminskaitės nuotrauka). |
Medinis, vos 40 mm aukščio dirbinėlis, rastas Vilniaus Žemutinėje pilyje, datuojamas XIV a. Tai yra klasikinės kūgio formos vilkelis, kuriam paleisti dažniausiai buvo naudojamas botagėlis – prie pagaliuko pririšta virvelė.
XIII-XIV a. mediniai žaislai vilkeliai rasti Rygoje. |
Ikonografijoje randami keli kūgio formos vilkelių įsukimo būdai. Pirmasis – jau minėtu botagėliu: tereikia koteliu stipriai trūktelėti aplink vilkelį apvyniotą virvelę, ir žaislas įsisuka. Antrasis žaislo paleidimo būdas panašus, tik šiuo atveju naudojamas dvigubas botagėlis – prie abiejų virvutės galų pririšama po pagaliuką. Šaltiniuose minimas trečiasis būdas yra dar paprastesnis – vilkelis įsukamas metant jį ranka. Tačiau gali būti, kad taip įmanoma paleisti tik žaislą su metaliniu smaigaliu.
XIX a. iliustracija. |
Be minėto vienintelio viduramžiais datuojamo vilkelio, Lietuvoje žinoma ir vėlyvesnių šio žaislo atmainų. Etnografinė medžiaga suteikia įdomių duomenų apie XIX–XX a. vilkelių tradicijas. Archaiškos kūgio formos žaislai būdavo įsukami ne botagėliais, o paleidžiant juos nuo lentelės. Tereikėdavo vilkelį apvynioti virvele ar siūlu ir įstatyti jo smaigalį į lentelėje išgręžtą skylutę. Truktelėjus virvutės galą žaislas iššokdavo ir sukdavosi ant grindų ar kito lygaus paviršiaus.
Vilkelis su paleidimo rankenėle. |
Etnografijoje randame vilkelio su rankenėle tipą. Tai yra toks pat kūgio formos dirbinys, kurio viršuje įstatytas arba išdrožtas kotelis. Pasitaiko ir panašių žemo cilindro formos žaisliukų, kuriuos ašis perveria kiaurai. Norint paleisti šiuos vilkelius, reikia tarp pirštų ar delnų gerai įsukti ašį.
Išstudijavę archeologinius bei etnografinius duomenis, paganę akis ikonografiniuose šaltiniuose, pasiraitojome rankoves iš už ausies išsitraukėme pieštuką, įjungėme tekinimo stakles ir..... ,,skraidė skiedros į kairę bei dešinę, gaudė varikliai, pukšėjo staklės ir liejosi prakaitas“!
Komentarai
Rašyti komentarą