Kalėdų senelis: stebuklas ar netiesa?

Kalėdų senelis Laplandijoje, nuotrauka iš čia

Mano Rojukui jau greitai bus šešeri, jam vis dar patys tikriausi yra Kalėdų senelis, Netvarkos nykštukas, o po to, kai iškrito pirmasis dantukas, ir dantukų fėja bei jos pagalbininkas dantukų peliukas. Rašoma, kad apie 6 metus vaikai pradeda labai abejoti Kalėdų seneliu, o netrukus ir nustoja tikėti. Mano bičiulių rate dauguma mokyklinukų dar tiki šiuo stebuklingu dėdule, tačiau turiu ir tokių, kurie mano, kad tai netiesos sakymas vaikui. Štai kas sakoma apie vaikų stebuklinį mąstymą.

„Tikėjimas stebuklais, savyje nešančiais gėrį, ir yra didžiausias skirtumas tarp vaiko ir suaugusio žmogaus. Vaikams yra būdingas vadinamasis maginis mąstymas, dažnai neparemtas priežasties-pasekmės ryšiais. Todėl vaikystėje viskas atrodo gerokai paprasčiau, kai tikima Kalėdų Seneliu, Dantukų fėja ar kitais pasakiškais personažais“, – tvirtina psichologė K. Bajoriūnienė.

Pasak jos, Kalėdų Senelio personažas leidžia formuotis gerumo, meilės, teisingumo supratimui, kūrybiškumui. Jis – neabejotinas autoritetas vaikams, galintis padėti tas vertybes lengvai formuoti. Tad koks būtų geriausias kelias, atskleidžiant vaikui tiesą? Galima vaikui pasakyti, kad kol jis tiki Kalėdų Seneliu, tol šis magiškas senukas ir neša dovanas, o kai tikėjimas dings – tuomet dovanas pradės teikti tėveliai.

Išsamiau straipsnyje „Dovanų ir Kalėdų Senelio prasmė“.