Kaip pasigaminti lanką? Tėtės Ramūno receptas.
Tėčio gamybos strėlė |
Begėdė vasara ilgiausiai bastėsi kažikur, o paskui įgriuvo nepasibeldusi. Per vieną naktį pražydo juodoji kiemo vyšnia, ir per vieną vakarą sugrįžo visi pelkyno uodai. O Rojukas bobulytės svirne susirado savo išsvajotus lankus ir strėles. Tada dingo su tėčiu ant tolimo kalno ir kurį laiką nesirodė.
Tėtė ir Rojukas su lankais ant kalno |
Lankus jie pasigamino pernai rudenį, kai Rojukas tirdamas svirno užkaborius rado tėtės vaikystės lanką. Pritvirtino naują templę, pasigamino pirmąsias strėles, o paskui nebebuvo galo. Atsirado nauji vaikiškas ir tėtiškas lankai ir strėlės iš lazdyno. Matau, kokie jie laimingi kartu kurdami ir lankus, ir iš jų šaudydami. Šaudymas iš lanko ne tik pramoga, jis lavina dėmesį, judesių tikslumą, koordinaciją ir ištvermingumą, moko valdyti jėgą.
Pats pačiausias tėtės ir sūnaus užsiėmimas |
Vieną vakarą paprašiau papasakoti, kaip mūsų tėtė gamina lankus ir strėles. O šis čiupo rašiklį ir užsidegęs ėmė piešti detales ir niuansus. Pamaniau, kad būtų smagu pasidalinti su daugiau tėčių ir sūnų, gal ir jie atrastų šį smagų užsiėmimą.
Lanko gamybos instrukcija pagal tėtį Ramūną:
1) Vaikiškas lankas gaminamas iš lazdyno. Lazdyną reikia nužievinti ir padaryti galuose įpjovas templei.
1) Vaikiškas lankas gaminamas iš lazdyno. Lazdyną reikia nužievinti ir padaryti galuose įpjovas templei.
2) Templę pririšame prie vieno lazdos galo įpjovoje. Pamatuojame templės ilgį - jos ilgis turi būti nuo žemės iki lankininko smakro. Tada templės gale padarome kilpą ir užfiksuojame ją kitoje sulenkto lanko įpjovoje.
Voilia, štai ir turime lanką!
Pagražintas lazdyno lankas |
3) Strėlei pasirenkamos kuo tiesesnės lazdyno šakelės. Vėl nužievinamos. Mūsų tėtė nužievintas strėles suriša į standų ryšulį ir iždžiovina, taip jos lieka tiesios. Strėlės gale padaroma įpjova templei, į kurią statysis strėlė. Išilgai strėlės šonuose ties pabaiga padaromos įpjovos, kur bus tvirtinamos plunksnos. Taip taip čia labai rimtos gražios strėlės.
4) Plunksnos ne tik suteikia grožio, bet ir stabilumo strėlei. Iš vienos plunksnos padarome dvi ir aprišame iš abiejų strėlės pusių paruoštose įpjovose.
Štai ir turime strėlę! Tėtė liepė strėles daryti bukas dėl saugumo ir šaudyti toliau nuo žmonių. O geriausiai laukuose, kaip mūsų tėtė su Rojuku:).
Strėlė su plunksnomis kur kas stabilesnė ir įspūdingesnė:) |
Komentarai
Rašyti komentarą