Velykiniai papročiai
Jei Velykų rytą būsi apsnūdęs, tai toks būsi ir visus metus. Tą dieną buvo įprasta švęsti namuose, į svečius neinama.
Valgyti šventinius pietus pradedama nuo šventinto margučio. Pirmasis margutis nedaužomas, o pagarbiai supjaustomas ir padalijamas. Jis turi būti sveikas, jei nori būri sveikas visus metus. \
Svarbu atsiminti, su kuo daužei pirmąjį margutį – buvo manoma, kad paklydus, tereikia prisiminti tą žmogų ir kelią išsyk atrasi.
Namai per Velykas puošiami sužaliavusiomis medžių ir krūmų šakomis bei pirmosiomis pavasario gėlėmis. Tai reiškia pabudimą, prisikėlimą – ne tik Kristaus, bet ir labai gražiai su juo sutapusiu gamtos.
Antrąją Velykų dieną vaikai eidavo kiaušiniauti. Anksčiau būdavo apsiribojama margučių dovanojimu, dabar dauguma prie jų prideda ir didesnes dovanėles – saldumynų, žaislų ar pinigų. Pirmiausia aplankomi krikštatėviai (arba ateina patys), vėliau einama pas gimines, kaimynus.
Be margučių mušimo, populiarus yra jų ridenimas. Baigę kiaušiniauti, susirinkdavo vaikai, padarydavo lovelį ir ridendavo kiaušinius. Tas, kurio kiaušinis kliudydavo kitą, jį pasiimdavo kaip laimėtą. Ypač ridenti margučius mėgo aukštaičiai. Žaidė šį žaidimą ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Kai kur laimėtojas būdavo tas, kurio kiaušinis nuriedėdavo toliausiai. Taip pat kai kuriose šalyse pastatomi varteliai – laimi tas, kurio kiaušinis į juos pataiko.
Velykų antrąją dieną buvo populiarus ir laistymasis. Jaunimas stengiasi anksti atsikelti ir aplaistyti tuos, kurie tebemiega.
Trečiosios dienos užsiėmimas buvo supimasis. Daugelyje kaimų būdavo sūpuoklės, prie kurių rinkdavosi jaunimas. Vyrai supdavosi, kad javai augtų aukštesni, būtų geresnis derlius, o merginos – kad lengvai ir gerai ištekėtų. Mažiems vaikams sūpuokles įrengdavo ir kambaryje – jie supdavosi, kad būtų smagūs ir greiti.
Ketvirtąją, Ledų dieną (trečiadienį) žmonės nieko nedirbdavo: tikėta, kad darbas gali prišaukti ledų krušą.
Oficialiai Velykų šventės baigiasi po savaitės – pirmasis sekmadienis po Velykų vadinamas Atvelykiu arba mažosiomis, vaikų Velykomis. Tie krikštatėviai, kurie negalėjo pasveikinti savo krikštavaikių per tikrąsias Velykas, apdovanodavo juos dabar.
Po ilgųjų švenčių prasideda metas kibti į pavasarinius darbus.
Komentarai
Rašyti komentarą